Juodka Benediktas

1949–1960 m. mokėsi Gargždų (Klaipėdos r.) vid. m-kloje, 1960–1963 m. studijavo VU Chemijos fak., 1963–1965 m. – Maskvos (Rusija) valst. M. Lomonosovo u-te, 1965–1968 m. – aspirantūroje; Stažavosi Prahos u-te. ir Čekoslovakijos MA Organinės chemijos ir biochemijos institute (1973 m., Čekija), Ilinojaus ir Šiaurės-Vakarų u-tetuose. (1974–1975 m., JAV); Debreceno u-te (1987, 1989 m.; Vengrija), Vokietijos vėžio tyrimo centre (Heidelbergas, Vokietija; 1991, 1993, 1995,1997, 2000 m.);

1968–2001 m. VU Biochemijos ir biofizikos k-dros asist., vyr. dėstytojas, vedėjas; Suteikti doc. (1974 m.), prof. (1982 m.) pedagog. vardai. Dirbo moksl. darbą, skaitė paskaitas JAV, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Suomijos, Belgijos, Čilės, Kuveito, Čekijos, Vengrijos ir kitų šalių mokslo institucijose; 1991–2001 m. VU mokslo reikalų prorektorius, 1992–2003 m. Lietuvos MA prezidentas. Remdamasis nauju nepriklausomos LR mokslo ir studijų įstatymu, reorganizavo MA į personalinę, sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Šiaurės ir Baltijos valstybių mokslo akademijomis, pertvarkė mokslinių žurnalų leidybą, sustiprino ryšius su šalies u-tetais. MA tapo svarbiausia ekspertinė institucija, atsakinga ir už Lietuvos mokslo premijų skyrimą. 1993–1994 m. LR Vyriausybės patarėjas, 2001–2002 m. l.e. VU rektoriaus pareigas, 2002–2012 m. VU rektorius. Didžiausią dėmesį skyrė mokslinio darbo efektyvumo didinimui, studijų kokybei, tarptautiniam bendradarbiavimui, studentams iš užsienio valstybių pritraukti. Buvo vienas iš mokslo, studijų ir inovacijų integruotų centrų (slėnių) kūrimo iniciatorių. Pradėti ir vėliau įgyvendinti Mokslinės komunikacijos, Fizikinių-cheminių technologijų bei Gyvybės mokslų centrų projektai Vilniuje, kurie didele dalimi buvo finansuoti iš ES fondų lėšų. 2012–2016 m. LR Seimo narys. Vadovavo Užsienio reikalų komitetui. Didelis iššūkis užsienio politikos srityje buvo Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ir JT Saugumo Tarybai; Teko susidurti su sudėtinga geopolitine situacija ypač po Rusijos Federacijos įvykdyto Krymo aneksavimo. Nuo 2017 m. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas

Mokslinių interesų sritys – kovalentiniai nukleorūgščių ir baltymų kompleksai bei jų cheminis modeliavimas, transportinių ribonukleorūgščių pirmtakų brendimo mechanizmo tyrimas, fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai mechanizmai. Apgynė chemijos m.dr. disertaciją „Nukleotido-(P->0)-IR (P->N)-peptidai. Sintezė ir savybės“ (1968 m.), habil. dr. darbą „Nukleino rūgščių ir baltymų kovalentinės sąveikos. Sintetiniai ir gamtiniai nukleotidopeptidai“ (bioorganinės chemijos ir molekulinės biologijos kr., 1981 m.). 2 monografijų, 1 vadovėlio, 3 mokymo priemonių aut., paskelbė per 170 mokslinių straipsnių

Lietuvos socialdemokratų partijos narys; VU Paramos fondo globėjų tarybos pirmininkas (2016)

Lietuvos mokslo premijų (1986, 2003 m.), Teodoro Grotuso vardo premijos (2000 m.), Baltijos Asamblėjos (2011 m.), LPK Petro Vileišio nominacijos (2011 m.) laureatas. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio (1999 m.), Lenkijos Respublikos komandoro kryžiaus (2001), Latvijos Respublikos trijų žvaigždžių (2001 m.), Prancūzijos Respublikos komandoro (2001 m.), Estijos Respublikos Marijos žemės kryžiaus IV laipsnio (2004 m.), Belgijos Karalystės Komandoro (2006), Nyderlandų Karalienės Komandoro (2008 m.), Švedijos Karalystės Poliarinės žvaigždės (2015 m.) ordinais; Baltijos šalių mokslų akademijos (2001 m.), Žygimanto Augusto (2006 m.), Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos – „Už nuopelnus Lietuvai“ (2016 m.), Lietuvos Šaulių sąjungos (2016 m.) medaliais. Gargždų miesto garbės pilietis (2003 m.), apdovanotas „Gyvybės medžio“ statulėle už mokslo veiklą, pritaikytą medicininėje praktikoje (2008 m.)

Lietuvos MA narys korespondentas (nuo 1987), tikrasis narys akademikas (1990), Latvijos MA užsienio narys (1994), Europos mokslo ir meno akademijos (Zalcburgas, Austrija, 1994), Europos menų, gamtos ir humanitarinių MA (Paryžius, Prancūzija, 2002) tituluotas narys, Italijos ž.ū. akademijos narys korespondentas (2003); Maskvos M.Lomonosovo u-to garbės prof. (2010).

Anglų, rusų

Myliu Lietuvą, nes tai mano Tėvynė. Čia gimiau, čia ir mirsiu. Vienintelė, graži, mylima ir nepakartojama. Čia tikrai patogu ir gera gyventi. Čia dar ir saugu: nei žemės drebėjimų, nei uraganų, nei vulkanų. Čia kol kas tyras oras, švarūs ežerai. Jaukūs miestai ir miesteliai. Turime savo jūrą, žaliuojančiais miškais padengtas kraštas. Kuo daugiau pasaulio mačiau, tuo labiau supratau, kad kito tokio krašto nesurasi. Didžiuokimės savo Tėvyne, dirbkime jos, o tuo pačiu ir savo labui, o nedejuokime. Juk patys esame savo likimo kalviai

Pasisekė būti naujos mokslo krypties pradininku; Laikmetis suteikė puikias sąlygas ir kūrė situacijas, kuriomis, dėka įgimto darbštumo ir proto guvumo buvo pasinaudota. Didžiausia sėkmės prielaida yra mėgstamas darbas. Jei turi mėgstamą darbą, žinai, ko nori pasiekti ir dar turi organizacinių gebėjimų - sėkmė neišvengiama : ) Gyvenimo moto: Padorumas ir sąžiningumas.

Information available only in printed publication available in libraries.

Information available only in printed publication available in libraries.

Information available only in printed publication available in libraries.

Information available only in printed publication available in libraries.