Brėdikis Jurgis

1946 m. baigė aukso medaliu Kauno 4-ąją vid. m-klą, 1946–1952 m. studijavo KMI, 1954–1957 m. – I Maskvos medicinos i-to (Rusija) aspirantūroje, 1962 m. – II Maskvos medicinos i-to doktorantūroje, 1969–1970 m. tobulinosi širdies chirurgijos klinikose – Mayo klinikoje, Klivlende (JAV), Erlangene (Vokietija).

1952–1954 m. – KMI Hospitalinės chirurgijos k-dros klinikinis ordinatorius, 1957–1964 m. – asist., doc., 1963–1990 m. – k-dros ved., nuo 1964 m. – prof., 1990–1991 m. – I chirurginės klinikos vadovas, 1991–1993 m. – Kardiochirurginės klinikos vadovas, 1993–1994 m. – LR sveikatos apsaugos ministras, 1995–1998 m. – ambasadorius Čekijos, Turkijos ir Vengrijos Respublikose, nuo 2006 m. – LSMU profesorius emeritas. Faktai. Pagrindinė klinikinio ir mokslinio darbo kryptis – širdies chirurgija. Apgynė kandidatinę (1957) ir habil. dr. (1963) disertacijas kardiochirurgijos temomis. Atlikdamas eksperimentinę kandidatinės disertacijos dalį, paneigė priimtą žinomų pasaulyje mokslininkų teigimą, jog širdyje egzistuoja vadinamosios „pavojingos zonos“, savo įrodymus paskelbė mokslinėje spaudoje (1957). Kandidatinė disert. „Širdies punkcijos anatominis ir eksperimentinis pagrindimas“ padėjo klinikinėje praktikoje įdiegti naują diagnostinį metodą. Habil. m. dr. disertacija skirta originaliems eksperimentiniams, technikiniams ir klinikiniams naujo gydymo metodo – širdies elektrinės stimuliacijos tyrimams. 1961 m. atliko Kaune pirmą Rytų Europoje elektrodų implantacijos į širdį operaciją; tokias pirmąsias operacijas taip pat atliko Maskvoje, Leningrade, Rygoje, Tbilisyje ir Suchumyje (Gruzija). Kaunas tapo šio metodo taikymo centru – į jį plaukė ligoniai iš visų buvusios Tarybų sąjungos respublikų. Kauno medicinos i-te buvo įkurta Širdies elektrinės stimuliacijos ir defibriliacijos mokslinė laboratorija, kurioje buvo kuriami įvairių modelių elektrodai širdies elektrinei stimuliacijai. Jais buvo aprūpinamos Tarybų sąjungos ligoninės, kuriose įsisavintos širdies stimuliatoriaus implantavimo operacijos. Vėliau savo mokslinius tyrimus išplėtė ir sukūrė originalius metodus kitų organų elektrinei stimuliacijai, virškinimo trakto, analinio sfinkterio ir kt. 1975 m. suorganizavo Kaune I Visasąjunginę mokslinę konferenciją „Organų elektrinė stimuliacija“ ir tapo tos problemos lyderiu buvusioje Tarybų sąjungoje. TSRS Medicinos akademija pavedė vadovauti MMA Mokslo technikos komitetui prie prezidiumo; konsultavo mokslinius institutus ir įmones, kuriose buvo vystoma nauja medicinos technika. Kardiochirurgas buvo pakviestas implantuoti stimuliatorius Kremliaus ligoninėje.

Apie 1500 publikacijų širdies elektrinio stimuliavimo ir chirurginio širdies ritmo sutrikimų gydymo ir kt. temomis, 13 monografijų ir vadovėlių, 6 beletristinių knygų, tarp kurių: „Gyvenimas klinikoje“ (2000), „Ne dievai“ (2006), „Ties riba“ (I d. 2009, II d. 2013), „Kitokiu žvilgsniu“ (I d. 2015, II d. 2017), autorius. Domisi Rytų tradicine medicina (inicijavo pasirenkamąjį kursą šia tema LSMU studentams), energine medicina, skaito mokslo populiarias paskaitas visuomenei.

Pasiekimai sporto srityje: Lietuvos sunkumų kilnojimo rekordininkas (1951). Pasiekimas – viena ranka iškeltas 72,5 kg svoris (Baltijos šalių rekordas ir ketvirtas rezultatas buvusioje Sovietų sąjungoje). Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje. Apdovanojimai. Nusipelnęs mokslo veikėjas, nusipelnęs gydytojas, 2 k. Lietuvos valst. mokslo premijų laureatas ir TSRS valstybinės mokslo premijos laureatas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2009), kt. valstybiniais ordinais ir medaliais. Pelnė Rusijos A.Bakulevo premiją už širdies chirurgijos darbus, Kauno „Gerumo kristalo“ prizą už nesavanaudišką veiklą įsteigiant Kaune asociaciją „Šviesuva“ ir organizuojant joje nemokamus renginius miesto visuomenei (2010). Suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas (2014), apdovanotas Europos išradėjo medaliu (2014).

Lietuvos MA paramos ir labdaros fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas, Europos kardiotorakalinės asociacijos, Tarptautinės chirurgijos draugijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos draugijos, Europos kriochirurgijos draugijos narys, Lietuvos kardiotorakalinės bei širdies asociacijos, Bohemijos-Moravijos kardiologinės draugijos garbės narys. Švietėjiškos veiklos asociacijos Kaune „Šviesuva“ vienas įkūrėjų (2009) ir tarybos pirmininkas.

J.Brėdikio novatoriška veikla buvo pripažinta Vakaruose; jis tapo Tarptautinės Širdies elektrinės stimuliacijos draugijos ilgamečiu nariu (atsakingas už Rytų Europą) ir mokslinio žurnalo „PACE“ redakcinės kolegijos nariu. Kaune įkūrė širdies chirurgijos centrą ir širdies elektrostimuliavimo mokyklą. Suteikta aukščiausia gyd. chirurgo kvalifikacinė kategorija. 1971 m. įkūrė Lietuvos medicinos technikos draugiją. Kartu su J.Daniševičiumi parašė knygą „Klinikinė elektronika“ (išversta ir išleista rusų ir bulgarų kalbomis). Iniciavo naujos krypties širdies chirurgijoje – širdies ritmo sutrikimų (tachikardijos) chirurginio gydymo vystimąsi Kaune. Sukurti originalūs metodai pašalinti aritmijos substratus širdyje kriogeniniu būdu – panaudojant minus 60–80 laipsnių šaltį uždaroje plakančioje širdyje, nenaudojant dirbtinės kraujo apytakos aparato. 1972 m. Kaune atliko pirmąją operaciją tuo metodu, vėliau buvo įdiegti įvairūs variantai. 1984 m. tam tikslui pirmą kartą pasaulyje kartu su V.Obelieniu panaudojo lazerį. 1984 m. Kaune buvo įsteigtas Visasąjunginis širdies elektrinės stimuliacijos ir sudėtingų ritmo sutrikimų chirurgijos centras. Savo originaliu metodu atliko pirmąsias antitachikardines operacijas Prahoje (1988–1989) ir Berlyne (1988). 63 išradimų autorius, kurių dauguma susiję su širdies chirurginių metodų tobulinimu. Vadovavo per 30 kandidat. ir dr. disertacijų disertantams. Tarp jo mokinių garsūs mokslininkai ir specialistai: R.Benetis, F.Bukauskas, A.Dumčius, R.Putelis, A.Brėdikis ir kt.

Lietuvių, rusų, čekų, vokiečių, anglų

Gamta, klasikinė muzika, senasis džiazas, sportas, skaitymas

Pats gyvenimas ir kiekviena nauja diena yra įspūdingi; Kaip mokslininkui: Širdies elektro stimuliaturiaus sukurimas

Įgimtas žingeidumas, nuolatinis noras patirti kažką naujo; Moto. Tarnauti žmonių kūno ir dvasios sveikatos stiprinimui.

Information available only in printed publication available in libraries.

Information available only in printed publication available in libraries.

Information available only in printed publication available in libraries.

Information available only in printed publication available in libraries.